keltų muzika
atsitiktinės dalybos
Regiu didžiulę atskirtį tarp akademinio pasaulio žmonių ir žmonių, pernelyg nesusijusių su šiuo pasauliu. Žinomas britų matematikas Ian‘as Stewart‘as dažnai mini, jog visuomenė mokslininkus įsivaizduoja sėdinčius aukštuose akmeniniuose bokštuose debesų apsupty ir niekada nenusileidžiančius ant žemės. Visgi visuomenės šiame atskirties kontekste dėl tokio mokslininkų įsivaizdavimo kaltinti neskubu.
Man bestudijuojant Lydso universitete (University of Leeds), Didžiojoje Britanijoje, vienas iš gerbiamiausių muzikos fakulteto dėstytojų , elektroakustinės muzikos ekspertas - James'as Mooney, vienos iš paskaitų metu tarė, jog net ir praleidęs daugybę metų akademiniame pasaulyje, nematąs logiškų paaiškinimų, kodėl moksliniai straipsniai, žurnalai yra tokie uždari ne universitetų bendruomenių nariams. Taip, straipsnių kainos yra beprotiškos ir taip - jie generuoja didžiulius pajamų srautus. Vis gi sutinku su James’u, kad visą aukštojo mokslo modelį galima būtų perskirstyti taip, kad žurnalai ir straipsniai taptų nemokami ir prieinami visuomenei. Tuomet minėta riba tarp akademikų ir visuomenės pamažu nyktų. Tai reikštų atsirandančią galimybę šiems dviems pasauliams sėkmingai persipinti ir turėti didžiulės naudos vienas iš kito. Ir kalbu apie natūralius, organiškus persipinimus. Tikrai ne tuos, kurių ir taip apstu ir kurie tėra forsuotos pinigų praplovimo schemos, prisidengiančios akademinio pasaulio bei industrijos apjungimo idėja.
Kiek nukrypstant į ankstyvesnį mano gyvenimo laikotarpį - likus pusmečiui iki mano matematikos bakalauro studijų Vilniaus universitete pabaigos, aš ir mano kolegos gavome pasirinktinų temų sąrašą savo baigiamajam darbui. Absoliučiai visi kolegos rinkosi temas iš šio siauro, fakulteto atstovų pateikto sąrašo. Ne kartą esu absoliučios daugumos kolegų teiravęsis ar jie tikrai nori daryti darbą jiems primesta tema, ar jie tikrai pastaruosius keturis metus mąstė apie būtent tą baigiamojo darbo temą. Nesutikau nė vieno, kuris būtų teigiamai atsakęs į šiuos klausimus - absoliučios daugumos atsakymas buvo, jog jie tik norį kuo greičiau pabaigti universitetą ir pasirinkta tema jiems nėra įdomi.
Be jokios abejonės ėjau savo keliu ir nepaisiau kai kurių kolegų skepticizmo, jog nesirenkant temos iš sąrašo, universiteto baigti nepavyks. Pasirinkau rašyti pirmąjį matematikos filosofijos darbą savo fakulteto istorijoje. Šis darbas vis gi galiausiai buvo puikiai įvertintas fakulteto dėstytojų. Vėliau apie visą šią situaciją diskutavau su savo bičiuliais, bendražygiais iš kitų fakultetų, universitetų. Buvo įstabu, kai nemaža dalis mano bendražygių paprašė savo idomumo dėlei paskaitinėti manąjį bakalaurinį darbą. Tad paskaičiavau, jog manąjį bakalaurinį darbą skaitė beveik visų Lietuvos universitetų studentai. Tomis akimirkomis ir ėmiau jausti, koks mokslas galingas gali tapti, jei juo yra nuoširdžiai dalinamąsi.
Taip, šią akimirką aš nepajėgus visų pasaulio mokslinių straipsnių padaryti nemokamais. Vis gi galiu šiapus nuoširdžiai dalintis su jumis tuo, ką darau akademinio pasaulio kontekste. Dalinkimės visi.
O šio puslapio atveju jums pateikiu žvilgsnį į keltų muzikos (Celtic music) pasaulį. Vėl gi - oficiali šio tyrinėjimo tema kažkiek nenatūrali ir pritempta, kas taip būdinga daugumai mokslinių darbų. Vis gi norėjos į vieną vietą sudėti daugybę puikių moderniosios keltų muzikos kontekstų. Taip pat norėjos aprašyti vieną neįtikėtiną keltų muzikos fenomeną. Absoliuti dauguma akademikų, nagrinėjančių šią muzikos atšaką sutaria, kad iš esmės tokia atšaka neegzistuoja (!) ir nėra absoliučiai jokio pagrindo - nei muzikinio, nei socialinio, nei kultūrinio, kuris leistų bet kurį muzikos kūrinį priskirti keltų muzikai. Taigi - esė apie keltų muziką - apie dalyką, kuris neegzistuoja:)
Regiu didžiulę atskirtį tarp akademinio pasaulio žmonių ir žmonių, pernelyg nesusijusių su šiuo pasauliu. Žinomas britų matematikas Ian‘as Stewart‘as dažnai mini, jog visuomenė mokslininkus įsivaizduoja sėdinčius aukštuose akmeniniuose bokštuose debesų apsupty ir niekada nenusileidžiančius ant žemės. Visgi visuomenės šiame atskirties kontekste dėl tokio mokslininkų įsivaizdavimo kaltinti neskubu.
Man bestudijuojant Lydso universitete (University of Leeds), Didžiojoje Britanijoje, vienas iš gerbiamiausių muzikos fakulteto dėstytojų , elektroakustinės muzikos ekspertas - James'as Mooney, vienos iš paskaitų metu tarė, jog net ir praleidęs daugybę metų akademiniame pasaulyje, nematąs logiškų paaiškinimų, kodėl moksliniai straipsniai, žurnalai yra tokie uždari ne universitetų bendruomenių nariams. Taip, straipsnių kainos yra beprotiškos ir taip - jie generuoja didžiulius pajamų srautus. Vis gi sutinku su James’u, kad visą aukštojo mokslo modelį galima būtų perskirstyti taip, kad žurnalai ir straipsniai taptų nemokami ir prieinami visuomenei. Tuomet minėta riba tarp akademikų ir visuomenės pamažu nyktų. Tai reikštų atsirandančią galimybę šiems dviems pasauliams sėkmingai persipinti ir turėti didžiulės naudos vienas iš kito. Ir kalbu apie natūralius, organiškus persipinimus. Tikrai ne tuos, kurių ir taip apstu ir kurie tėra forsuotos pinigų praplovimo schemos, prisidengiančios akademinio pasaulio bei industrijos apjungimo idėja.
Kiek nukrypstant į ankstyvesnį mano gyvenimo laikotarpį - likus pusmečiui iki mano matematikos bakalauro studijų Vilniaus universitete pabaigos, aš ir mano kolegos gavome pasirinktinų temų sąrašą savo baigiamajam darbui. Absoliučiai visi kolegos rinkosi temas iš šio siauro, fakulteto atstovų pateikto sąrašo. Ne kartą esu absoliučios daugumos kolegų teiravęsis ar jie tikrai nori daryti darbą jiems primesta tema, ar jie tikrai pastaruosius keturis metus mąstė apie būtent tą baigiamojo darbo temą. Nesutikau nė vieno, kuris būtų teigiamai atsakęs į šiuos klausimus - absoliučios daugumos atsakymas buvo, jog jie tik norį kuo greičiau pabaigti universitetą ir pasirinkta tema jiems nėra įdomi.
Be jokios abejonės ėjau savo keliu ir nepaisiau kai kurių kolegų skepticizmo, jog nesirenkant temos iš sąrašo, universiteto baigti nepavyks. Pasirinkau rašyti pirmąjį matematikos filosofijos darbą savo fakulteto istorijoje. Šis darbas vis gi galiausiai buvo puikiai įvertintas fakulteto dėstytojų. Vėliau apie visą šią situaciją diskutavau su savo bičiuliais, bendražygiais iš kitų fakultetų, universitetų. Buvo įstabu, kai nemaža dalis mano bendražygių paprašė savo idomumo dėlei paskaitinėti manąjį bakalaurinį darbą. Tad paskaičiavau, jog manąjį bakalaurinį darbą skaitė beveik visų Lietuvos universitetų studentai. Tomis akimirkomis ir ėmiau jausti, koks mokslas galingas gali tapti, jei juo yra nuoširdžiai dalinamąsi.
Taip, šią akimirką aš nepajėgus visų pasaulio mokslinių straipsnių padaryti nemokamais. Vis gi galiu šiapus nuoširdžiai dalintis su jumis tuo, ką darau akademinio pasaulio kontekste. Dalinkimės visi.
O šio puslapio atveju jums pateikiu žvilgsnį į keltų muzikos (Celtic music) pasaulį. Vėl gi - oficiali šio tyrinėjimo tema kažkiek nenatūrali ir pritempta, kas taip būdinga daugumai mokslinių darbų. Vis gi norėjos į vieną vietą sudėti daugybę puikių moderniosios keltų muzikos kontekstų. Taip pat norėjos aprašyti vieną neįtikėtiną keltų muzikos fenomeną. Absoliuti dauguma akademikų, nagrinėjančių šią muzikos atšaką sutaria, kad iš esmės tokia atšaka neegzistuoja (!) ir nėra absoliučiai jokio pagrindo - nei muzikinio, nei socialinio, nei kultūrinio, kuris leistų bet kurį muzikos kūrinį priskirti keltų muzikai. Taigi - esė apie keltų muziką - apie dalyką, kuris neegzistuoja:)
atsitiktinės istorijos
parašykite
parašykite mintį, idėją, pastebėjimą
